Skip to main content

BIBLIOGRAFIJA APIE GINTARĄ

  1. Aycke J. C. Fragmente zur Naturgeschichte des Bernsteins. – Danzig, 1835.
  2. Agricola G. De nature fossilium. Basileae, 1546.
  3. Aleksejevas G. Stebuklingo akmens paieškų ekspedicija // Lietuvos žvejys. – 1983, geg. 14, p. 9.
  4. Alexander Ch. P. Crane-flies of the Baltic amber (Dipcera) Bernstein Forschungen. – Berlin und Leipzig, 1931, Heft 2:1-135.
  5. Altertumsfunde / S-n. // Altpreussische Monatsschrift. – Königsberg, 1865, T. 2, p. 755-756
  6. Ander K. Die Insectenfauna des Baltischen Bernstein nebst damit verknupften zoogeographischen problemen. – 1942, Lunds. Univ. Aarskr. n. f. p. 85.
  7. Andrée K. Der Bernstein und seine Bedentung in Natur – und Geiteswissenschaften, Kunst und Kunstgewerbe, Technik, Industrie und Handel, Nebst einem Kurzen, Filhren durch die Bernsteinsammlung der Albertus – Universitat. – Königsberg, 1937. – 219 p.: iliustr., lent.15.
  8. Andree K. Bernsteinforschung einst und jetzt. – Bernstein, Forschungen, 1929, Bd. 1.
  9. Andrée K. Bau und Entstehung der Kurischen Nehrung // Die Kurische Nehrung. Reprint von 1932. Leer, 1989, S. 17.
  10. Archeologiniai gintaro radiniai Zalzburgo žemėje: katalogas / [įžanginis straipsnis R. Budrio ; sudarytojas J. Urbonas]. – Vilnius, 1981. – 1 lankst. (8 p.) – Lygiag. tekstas liet., rus.
  11. Archeologų radinys // Kauno tiesa. – 1963, birž. 28.
  12. Andrée K. Steinzeitliche Bernstein-Anhänger mit Ritz: Zeichnungen von Nordlichtern – Iliustr. // Bernstein-Forschungen. – 1939, T. 4, p. 45 – 47.
  13. Aurifaber A. Succini historia. – Königsberg, 1551. P.46.
  14. Baczko L. Einige Nachrichten vom Bernsteinhandel zur Zeit des Deutschen Ordens // Annalen des Königreichs Preussen. – 1792, T. 3, p. 87 – 93.
  15. Balčiūnaitė S. Juodkrantės lobis “grižo” namo // Veidas. – 1996, liepa. 29, p 46.
  16. Balčius M. Elija ir Butingė. // Palangos istorija. Klaipėda 1999. p. 193-211.
  17. Baltiškojo ornamento beieškant: parodos atmintinė / sudarytoja E. Griciuvienė. – Vilnius, 1991, – 72 p.: iliustr. – Santr. angl., vok.
  18. Banytė-Rowell R. Characteristics of the End of the Roman Period According to the Material from Baitai Grave Site (near Palanga). – Iliustr., žml. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 40-42 // Archaeologia Baltica / [edited by V. Kazakevičius., Claus von Carnap-Bornheim, J. Hines, V. Žulkus]. – Vilnius, 2000, [T.] 4, p. 27-44.
  19. Banytė R. Gintariniai kabučiai iš Baitų senkapių. – Iliustr. – Santr. vok. – Bibliogr. išnašose // Vakarų baltų istorija ir kultūra. – Klaipėda, 1995, T. 2, p. 5-20.
  20. Baranauskas M. Dingę Karvaičiai. Klaipėda, 2000.
  21. Basanavičius J. Gentaras / [Parašas]: J. Birštonas / / Wienybė lituwninkų. – Plymouth, 1892, Nr. 3, p. 32-33.
  22. Beck W. Criteria for amber trade: the evidence in the eastern European Neolithic // Journal of Baltic Studies. – Brooklyn, 1985, T. 16, p. 200-209.
  23. Beck W. The role of the scientist: the amber trade, the chemical analysis of amber and the determination of the Baltic Studies. – Brooklyn, 1985, T. l6, p. 191-199.
  24. Berendt G. C. Die Insekten im Bernstein. – Danzig, 1830.
  25. Berendt G. C. Die im Bernstein befindlichen organischen Reste der Vorwelt. – Berlin, 1845-1856, Bd. 1-2.
  26. Bezzenberger, A. Analysen vorgeschichtlichen Bronzen Ostpreussens. -Königsberg, 1904.
  27. Bezzenberger A. Das Gräberfeld bei Schernen, Kr. Memel // Sitzungsberichte der Altertums-gesellschaft Prussia. – Königsberg, 1892, sas. 17, p. 141-168.
  28. Bezzenberger A. Die Kurische Nehrung und ihre Bewohner. – Stuttgart, 1889. – 290 p. Rec.: Jentsch A. // Altpreussische Monatsschrift. – Königsberg, 1890, T. 27, p. 157-161.
  29. Bylekas. Kuršo Neringa // Trimitas. – 1923, Nr. l, p. 26-30.
  30. Blume E. Die germanischen Stamme und die Kulturen zwischen Oder und Passarge ais der römischen Kaiserzeit // Mannus. – Würzburg, 1912, T. 8, p, 90-103.
  31. Bliujienė A. Apskriti kabučiai kuršių kultūroje VIII a. pab.-IX a. // Lituanistica. – 1995. Nr. 11, p. 34-35.
  32. Bliujienė A. Senieji lietuvių papuošalai: parodos katalogas. – Vilnius, 1988. – 31 p. iliustr. – Santr. rus., vok.
  33. Bliujienė A. VIII-XI a. kuršių vyrų ir moterų papuošalai – pasaulio modeliai. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 173-175 // Archeologia Lituana. – 1999, p. 145-178.
  34. Bliujienė A. Užpelkių gintariniai papuošalai // Švyturys – Kretinga, 1993, liep. 21.
  35. Bock F. S. Versuch einer kurzen Naturgeschichte preussischen Bernsteins und einer wahrscheinlichen Erklärung seines Ursprungs. – Königsberg. 1767.
  36. Boetii Boot A. Historia gemmarum et lapidum. Lugduni Batavorum, 1647.
  37. Brangus gintaro rinkinys Kreringos muziejuje // Vakarai. – 1937, vas. 26.
  38. Bubnys J. Gintaras. Vilnius 1957.
  39. Breynii P. J. Observatio de succinea gleba plantae cujusdam folio impregnata rarissima. – Philosophical transactions of London, 1728, vol. 34, Nr. 395.
  40. Bubnys J. Gintaro keliai // Kauno tiesa. – 1976, spal. 17.
  41. Budrys E. Digger wasps of the subfamily Pemphredoninae (Hymenoptera, Sphecidae) from the Baltic and Taimyr Amber. // Acta entomologica Lituanica – 1993. 11: 34-56.
  42. Bubnys J. Numizmatika ir gintaras // Lietuvos ūkis. – 1992, Nr. 3, p. 10-12.
  43. Budrys R. Unikalios vertybės // MG. – 1974, Nr. 5, p.19-22.
  44. Budrikas A., Rimantienė R. Gintaro dirbiniai // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985, T. 1, p. 621-622.
  45. Bujack G. Bernsteinland und Bernsteinstrassen // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia – Königsberg, 1877, T. 34, p. 67 – 78.
  46. Bujack G. Bernsteinland und Bernsteinstrassen // Altpreussische Monatsschrift.- [S. l.], 1879, T. 16, p. 177-178.
  47. Bursche, A. Roman Coinage in the Westbalt Circle. Barbaricum. – 1992, 2: 231-244.
  48. Bursche, A. Roman Ae Coinage on the South Baltic Coast. // In Contacts Across the Baltic Sea, ed. B. Hårdh and B. Wyszomirska-Werbart, – 1992, p. 1-14. Institute of Archaeology, Report 43, University of Lund.
  49. Bursztyn Baltycki i innie źywice Kopalne piśmiennictwo polskie oraz prace autorów polskich w literaturze Światiwej, Bibliografia Komentowana 1534-1993. /[M. Gula., K. Kuratkowska. Red. B. Kosmowska-Ceranowicz]. – Warszawa., 1994. – 261p.
  50. Butrimas A. Daktariškės neolito gyvenvietė: katalogas. Vilnius, 1982.
  51. Butrimas A. Daktariškės 5-osios neolito gyvenvietės tyrinėjimai 1987 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, Vilnius, 1988, p. 5-7.
  52. Butrimas A. Daktariškės 5-osios neolito gyvenvietes tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais, Vilnius, 1992, p. 8-11.
  53. Butrimas A. Daktariškės 1 gyvenvietė // ATL 1980 ir 1981 metais: (konferencijos, skirtos archeologinių ekspedicijų rezultatams aptarti tezės. Vilnius, 1982 geg. mėn.) – Vilnius, 1982, p. 3-4.
  54. Butrimas A. Šarnelės neolito gyvenvietė // Lietuvos archeologija 14, Vilnius, 1996, p. 174-191.
  55. Butrimas A. Biržulio baseino ir Žemaičių aukštumos akmens amžiaus tyrinėjimų apzvalga // Lietuvos archeologija 15, Vilnius, 1998, p. 107-131.
  56. Butrimas A., Žulkus V. Žemaitijos priešistorė. – Iliustr. // Žemaitijos istorija / [sudarytojas A. Nikžentaitis]. – Vilnius, 1997, p. 13-52.
  57. Butrimas A. Human Figurines in Eastern Baltic. – Iliustr. – Bibliogr.: p. 28-29 // Prehistoric Art in the Baltic region / edited by Adomas Butrimas. – Vilnius, 2000, p. 7-29 – (Acta Academia artium Vilnensis = Vilniaus dailės akademijos darbai; 20. Dailė)
  58. Butrimas A. Žmogus priešistorinėje Rytų Baltijos kraštų dailėje // Europos dailė : lietuviškieji variantai : [straipsniu rinkinys / sudarytoja A.Aleksandravičiūtė]. – Vilnius, 1994, p. 7-38. – (Vilniaus dailes akademijos darbai)
  59. Cockerell T. D. A. Fossil Arthropods in the British Museum. – 1921, VI. Oligocene Insects from Gurnet Bay, Isle of Wight. Ann. Mag. Nat. Hist., (9) 7: 453-462.
  60. Cockerell T. D. A. & Haines F. H. 1921. Fossil Tipulidae from the Oligocene of the Isle of Wight. Entomologist, 54: 81-84, 109-112.
  61. Cooke I. Natural history of lac, amber and myrrh. – London, 1770.
  62. Conwentz H. Monographie der baltidchen Bernsteinbäume. – Danzig, 1890.
  63. Dagys J. Baltijos pajūrio gintaras ir jo ekspluatacija. Vilnius, 1948.
  64. Daugudis V. Gintaro lobis Neringoje. – Iliustr. // Švyturys. – 1963, Nr. 22, p. 28. Gintaro žaliavos lobis.
  65. Dovydaitis P. Lietuvos gintaras // Gamtos draugas. – 1929, Nr.6,p. 73-86.
  66. 1930
  67. Eadem // Nida senųjų baltų gyvenvietė.-V.-1989, p. 82-86
  68. Evenhuis N. Catalogue of the fossil flies of the world (Insecta: Diptera). Leiden, 1994: 1-570.
  69. Ezhova E. E. Inclusion collection of the Museum of the World Ocean (Kaliningrad). // Amber & Fossils, 1995 1(1): 42-46.
  70. Forrer R. Neue Bernstein-Schmuckstücke von Schwarzort // Antiqua. – Strassburg, 1890, Nr. 1-2, p. 1-3.
  71. Gabrys J. Trumpas Lietuvos aprašymas. – Vilnius, 1906.- 54 p.
  72. Gaerte, W. 1929. Urgeschicte Ostpreussens. Königsberg.
  73. Gargasaitė D. Gintaro pavadinimas // MG. – 1965, Nr. 1, p. 14-15.
  74. Gesneri C. De rerum fossilium, lapidum et gemmarum figuris. Tiguri, 1565.
  75. Gimbutas M. A survey of the Bronze age culture in the Southeasten Baltic area // Światowit. – Warszawa, 1960, T. 23, p. 389-433.
  76. Gimbutas M. Bronze Age Cultures in Central and Eastern Europe. – Paris-London, 1965. – 681 p.: iliustr., žml. – Bibliogr. nuorodos po kiekvieno skyriaus.
  77. Gimbutas M. The Balts. – London. – 1963.
  78. Gimbutas M. East Baltic Amber in the Fourth and Third Millenia B. C. // The Journal of Baltic Studies. – Hackestown, 1985, T. 16, nr. 3, p. 231-257.
  79. Gimbutienė M. Baltai priešistoriniais laikais: etnogenezė, materialinė kultūra ir mitologija. – Vilnius, 1985. – 192 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 181-188.
  80. Gimbutienė M. Gintaro keliai priešistoriniais laikais // Aidai. – Brooklyn, 1953, p. 3.
  81. Gimbutienė M. 40 mln. metų vabzdys pravers genetikams // MG. – 1983, Nr. 6, p. 31.
  82. Gintaro muziejus: 1963-1973: bukletas. – Vilnius, 1973. – 4 p. : iliustr.
  83. Gintaro lobis // Švyturys. – Kretinga, 1965, sausis
  84. Gintaru bagarijos ponai Stantyns su Bekeriu dūmoja Karaliausziuje savo pačių gintarų muziem įtaisyti… // Konzerwatywų draugystės laiszkas. – Priekule, 1884, Nr. 22, p. 4.
  85. Girininkas A. Baltų kultūros ištakos. – Vilnius, 1994. – 279 p.: iliustr., lent. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 252-258.
  86. Girininkas A. Kretuonas: Vidurinis ir velyvasis neolitas // Lietuvos archeologija 7, Vilnius, 1990.
  87. Girininkas A. Narvos kultūra ir baltų kilmės klausimas – Iliustr., žml. – Santr. rus. – Bibliogr. išnasose // LIM. – 1989, p. 5-28.
  88. Girininkas A. Pirmieji gintaro keliai į Rytų Europą // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – Vilnius, 1983, p. 28-29.
  89. Girininkas A. Šarnelės velyvojo neolito (III tukstantantm. pr. m. e. pab.) gyvenvietė // LTSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1977, t. 1, p. 57-65.
  90. Glagau O. Per Rytprūsių Sacharą // Lietuvininkai. Vilnius, 1970, p. 307, 309.
  91. Glemžienė M. Radinių, rastų Pakalnių (Vilniaus r.) pilkapyje, kape Nr. 2, restauravimas. – Iliustr. – Santr. angl. // Muziejinių vertybių restauravimas ir saugojimas : problemos ir sprendimai = Conservation and Care for Museum Objects : Problems and Solutions / [sudarytoja G. Gleiznienė]. – Vilnius, 2000, p. 9-15, 91.
  92. Goeppert H. R. Menge A, Die Flora des Bernsteins und ihre Beziehungen zur Flora der Tertiärformation und der Gegenwart. Danzig, 1890.
  93. Göppert R. Bernsteinfund bei Ramslau in Schlesien der alte Bernsteinhandel und die Bronzeperiode // Altpreussische Monatsschrift. – [S. l], 1897, T. 4, p. 94.
  94. Grafienė Tyškevičiene Kretingos muziejui padovanojo brangią gintaro kolekciją // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 8.
  95. Graffenauer J. P. Histoire naturelle, chemique et technique du succin ou ambre jaune. B. v., 1821.
  96. Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje.-V.-1995
  97. Grigelis.A.Grafienė Tyškevičiene Kretingos muziejui padovanojo brangią gintaro kolekciją // Lietuvos aidas. – 1936, vas. 15 (Nr. 75), p. 8.
  98. ., Kadžanas V. Gintaras Kuršių mariose // Mokslas ir technika. – 1968, Nr.4, p. 10-12.
  99. Gudaitis M. Gintaras Lietuvos auksas // Lietuvos keleivis. – Klaipėda, 1929, saus. 1; saus. 5; saus. 8.
  100. Gudavičius, E. Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų. -Vilnius, 1999.
  101. Gudynas P., Pinkus S. Palangos gintaro muziejus. – Vilnius, 1964 – 120 p. : iliustr. – Bibliogr.: p. 118-120.
  102. Hagen K. G. Geschichte der Boernsteingräbereien in Ostpreussen und besonder der auf bergmännische Art veranstalteten. – Beiträge zur Kunde Preusgens, 1824, Bd. 6, H. 2, p. 200-227.
  103. Hartmann P. J. Succini Prussici physica et civilis historia, cum demonstratione ex autopsia et intimiori rerum exsperientia deducta. – Francofurti, 1677.
  104. Hartmann P. J. Succinecta, succini prussici historia et demonstratio. – Berolini, 1699, p. 337-364.
  105. Heltzer M. The “Idol from Šernai” and the question of Bronze Age amber provenance in the Mediterranean. – Iliustr. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 55 // Archaeologia Baltica / [edited by V. Kazakevičius and R. Sidrys]. – Vilnius, 1995, [T. 1], p. 52-56.
  106. Hensche A. Bericht über die Bernsteinsammlung der Physikalisch-konomischen Gesellschaft // Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preussen. – Königsberg, 1865, T. 9, Nr. 2, p. 210-215.
  107. Hensche A. Bericht über die Bernsteinsammlung der Physikalisch-konomischen Gesellschaft // Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preussen. – Königsberg, 1865, T. 9, sąs.1, p. 16-17.
  108. Hermann d. De rana et lacerta succino Prussiaco insitis. Cracau, 1580; Rigae, 1600.
  109. International Code of Zoological Nomenclature. London, 1999.: 1-306.
  110. Iršėnas M., Butrimas A. Daktariškės 5-osios gyvenvietės keramikos su organinės kilmės priemaišomis ornamentika // Lietuvos archeologija 19, Vilnius, 2000, p. 125-138.
  111. Jākobsons F. Dzintars mūsu senlietās un tautas dziesmās – Iliustr. // Austrumbaltijas dzelzs laikmeta pētījumi. Rakstu Krātajums. Latvijas vēstures muzeja raksti Archeoloģija. – Riga, 1994, Nr. 6, p. 39-45.
  112. Jakštas P. Senoji Rusnė.// Rusnė Vilnius 1992 p.6-96.
  113. Jentzsch A. Beiträge zur Kenntniss der Bernsteinformation. – Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg, 1877, bd. 17, H. 2, p. 101-108.
  114. Jentzsch A. Bericht über die Verwaltung des geologischen Provinzialmuseums // Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preussen. – Königsberg, 1888, T. 28, p. 17-19.
  115. John J. F. Naturgeschichte des Succins, oder de Sogenannt Bernsteins. – Köln, 1816, Bd. 1.
  116. Jovaiša E. Baltai ir gintaras // Istorija.-T.48 (2001), p. 3-8
  117. Jovaiša E., Malonaitis A. Baltai ir antika // Istorija.-T.49-50 (2001), p. 46-55
  118. Jovaiša E., Markelevičius J. Lietuvos TSR archeologijos paminklai ir jų apsauga: metodinė priemonė. – Vilnius, 1976. – 949 p.: iliustr., lent. – Bibliogr.: p. 92- 93 p.
  119. Jovaiša E. Senojo geležies amžiaus visuomenės struktūros atspindžiai baltų laidojimo paminkluose // Istorija. XXXV. – Vilnius,1997. – p. 22. – 3 il.
  120. Jovaiša E. The Balts and Amber // Acta Academiae Artium Vilnensis.-Nr.22 (2001), p. 149-156
  121. Jovaiša, E. Žvilgsnis į “Aukso amžių” (kompaktinis diskas). – Elektroninės leidybos namai: Vilnius, 1998.
  122. Jungferis V. Pabaltijo aisčių gintaro prekyba // Vairas. – 1933, T. 9, Nr. 9, p. 65-77.
  123. Juodgalvis V. Dusios ežero 8-oji žalvario amžiaus gyvenvietė. – Santr. angl. // ATL 1990 ir1991 metais = Archaeological Investigation in Lithuania in 1990-1991. -Vilnius, 1992, T. 1, p. 20-23, 130
  124. Jurgutis J. Lietuvių protėviai ir gintaras // Laisvė. – NewYork, 1965, liep. 13.
  125. Kabelka, J. Baltų filologijos įvadas. – Mokslas, Vilnius, 1982.
  126. Kačkutė R. Lietuvos moterų galvos dangos papuošalai I-IV amžiais. – Iliustr. – Santr. angl. // BA. – 1995. Nr. 4 (7), p. 14-24.
  127. Kalvaitis V. Lietuwiszkų wardų klėtele. Tilžėje, 1910, p. 3.
  128. Kaškelis J. Lietuvos gintaras. Kaunas. 1933.
  129. Katinas V. Pietų Pabaltijo gintaras ir gintaringos nuogulos. Vilnius. 1971.
  130. Katinas V. Baltijos gintaras. Vilnius. 1980.
  131. Kilian L. Haffenkustenkultur und Urschprung der Balten. – Bonn, 1996.
  132. Klebs R. Über Farbe und Imitation des Bernsteins. Schr. d. phys. – ökon. Ges., – Königsberg, 1887., Bd. 28.
  133. Klebs R. Über Bernsteinelinschlusseim allgemeinen und die Coleopteren meiner Bernsteinssammlung. Schr. Phys. Ökon. Ges. Königsberg, 1910. 51:217-42.
  134. Klebs R. Der Bernsteinschmuck der Steinzeit. Königsberg, 1882.
  135. Kolendo J. A la recherche de l’ambre Baltique. L’expetion d’un chevalier romain sous Neron. – Warszawa, 1981. – 115 p.; žml. – Bibliogr. išnašose. – (Studia Antiqua; 4).
  136. Kretingos žinios. Praturtėjo Kretingos muziejus // Vakarai. – Klaipėda, 1936, vas. 15, p. 4.
  137. Krol D. The elements of Settlements in Rzucevo Culture // Praehisrorica, XIX, 1992, p. 291-299.
  138. Kulakov V. I. Sembų palikimas // Užmirštieji prūsai. – Vilnius, 1999, p. 117-204.
  139. Kulikauskas P. Gintaro panaudojimas// Lietuvos archeologijos bruožai.-V.-1961, p. 68-72
  140. Kulikauskas P. Naujai aptikta akmens-žalvario amžių gyvenvietė Palangoje. – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // MADA, 1959. T. 2 (7), p. 33-41.
  141. Kulikauskas P. Seniausieji Kuršių Neringos gyventojai. – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // Iš lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1959, T. 2, p. 72 – 85, 345-346
  142. Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. – Vilnius, 1961.
  143. Kunkulienė B., Lukšėnienė J., Vaitkus J. Application of Vacuum Device for Archaeological Amber Conservation // ICOM Committee for Conservation 6-th Triennial Meeting. Working group: Siliceous Archaeological Materials. – Ottawa, 1981, p. 101.
  144. La Baume W. Bernstein und Bernsteins Artefakte // Reallexikon der Vorgeschichte. – Berlin, 1924, T. l, p. 430-441.
  145. Larsson S. G. Baltic amber. – A Palaeobiological study. – 1978, Entomonograph, vol. 1. Scandinavian Science Press Ltd., Klampenborg, Denmark.
  146. Lazauskas S. Tenžės slėnio paslaptis // Švyturys. – Kretinga, 1998, bal. 1, p. 6.
  147. Ley W. Dragons in Amber. – New York: The Viking Press, 1951.
  148. Lewicki T. Čcrivains arabes du siécle IX-e au XVI-e, traitant de l’ambre jaune de la Baltique et de son importation en pays arabes. – Kn.: Folia orientalia. Krakow, 1962, p. 39.
  149. Lietuvos archeologijos bibliografija: 1782-1998 / Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“ ; sudarė Adolfas Tautavičius; redaktorė Elvyra Urbonavičienė. – Vilnius, 2000. – 766 [1] p.: iliustr.
  150. Lietuvos proistorė.: archeologijos ekspozicijos vadovas / parengė E. Griciuvienė… [et.al.] – Vilnius, [2000] – 155 p. : iliustr., žml.
  151. Lind, L. Roman denarii found in Sweden. Studien Zu Fundmünzen Der Antike, – Berlin, 1976, Band 1, p. 137-141.
  152. Linn’e C Fossilien Bernsteinerungen. – Kn.: Linn’e C Natursystem des Mineralreichs. Nürnberg, 1778. T. 3, p. 442-486.
  153. Lietuvos jūros muziejus. V. L. Žulkaus archeologiniai radiniai iš anglų gyvenvietės Šventojoje. LJM 5010, LJM 5017.
  154. Loew H. Über die Dipterenfauna des Bernsteins. – Berlin, 1861.
  155. Loze I. Dzintara atslēggalvas piekarii Austrumbaltijā un ta kūlturas piederība // Latvijas Zinātu akadēmijas vēstis. – Rīga, 1993, Nr. 7, p. 32-38.
  156. Loze I. Neolithic Amber ornaments in the Eastern Part of Latvia // Przeglad Archeologiczny 23, Poznan, Wroclaw, 1975, p. 49-82.
  157. Loze I. Pozdnij neolit i ranniaja bronza Lubanskoj ravnini. Riga, 1979.
  158. Loze I. Late Neolithic amber from the Lubana wetlands // Acta Academiae Artium Vilnensis 20, 2000, p. 70-72.
  159. Luchtanas, A. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose rytų Lietuvos piliakalniuose. // Lietuvos Archeologija. – 1981, 2: 5-17.
  160. Lund Hansen U. Chieftains and Traders Looking East – the Late Roman and Early Germanic Period Contacts Between the Eastern Baltic and Southern Scandinavia Area. – Santr. liet. – Bibliogr.: p. 85-87 // Archaeologia Baltica / [edited by V. Kazakevičius, C. von Carnap-Bornheim, J. Hines, V. Žulkus]. – Vilnius, 2000, [T.] 4, p. 81-88.
  161. Luoze I. Laidojimo tradicijos ir tikėjimai vėlyvojo neolito laikotarpiu Latvijoje. – Iliustr.- Santr. angl. – Bibliogr. išnašose. // Senovės baltų kultūra : dangaus ir žemes simboliai. – Vilnius, 1995, p. 9-21.
  162. Mager F. Die Landschaftsentwicklung der Kurischen Nehrung. Königsberg, 1938, S. 221
  163. Mayr G. L. Die Ameisen des baltischen Bernsteins. – Beiträge zur Kunde Preussens, 1868, Bd. 1, p. 1-102.
  164. Majewski K. Importy rzymskie na ziemiach slowianskich. – Wroclaw. – 1949;
  165. Majewski. Importy rzymskie w Polsce. – Warszawa-Wroclaw, 1960;
  166. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Radiniai iš Memelio pilies. MLIM 3530-5539, MLIM 4692.
  167. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus. Radiniai iš Memelio pilies. MLIM 3530-5539, MLIM 4692
  168. Mazurowski R. Amber treatment workshops of the Rzucewo culture in Zulawy // Przeglad Archeologiczny 32, 1984, p. 5-60.
  169. Meilius E. Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII a.II puseje-XVIII a. Raida, gyventojai, amatai, prekyba. Vilnius, 1997.
  170. Mentz A. Der Bernstein und die Sudauer // Mitteilungen des Vereins für die Geschichte von Ostund Westpreussen. – Königsberg, 1930, T. 4, p. 61-68.
  171. Michelbertas. Corpus der romischen Funde im europaischen Barbaricum. Litauen. – Vilnius, 2001.
  172. Michelbertas. Prekybiniai ryšiai su Romos imperija // Lietuvos gyventoju prekybiniai ryšiai I-XIII a. – Vilnius, 1972.
  173. Michelbertas. Senasis geležies amžius Lietuvoje. – Vilnius, 1986.
  174. Michelbertas, M. Saulažolių km. (Klaipėdos raj.) I-III amžių Romos monetų lobis. // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Darbai, – 1964, serija A, 1(16): 53-62.
  175. Michelbertas, M. Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIII a. – Vilnius: Mintis, 1972.
  176. Michelbertas, M. Senasis geležies amžius Lietuvoje. – Vilnius: Mokslas, 1986.
  177. Michelbertas M. Romėnų didiko ekspedicija gintarui pargabenti ir radiniai Lietuvoje. – Iliustr. – Santr. angl. // BA. – 1995. Nr. 2 (5), p. 17-19.
  178. Michelbertas M. Romos monetų radiniai Lietuvos TSR teritorijoje. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // MADA. – 1961. T. 1 (10), p. 19-36.
  179. Michelbertas M. Romos imperijos įtakos baltų genčių kultūrai klausimu. – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // MADA. – 1965. T. 1(18), p. 47-66.
  180. Mickevičius A., Berželionis A. Šventosios gintaro lobiai // Komjaunimo tiesa. – 1966, spal. 15.
  181. Mickevičius J. Prašneko senovė. – Švyturys (Kretinga), 1966, rugs. 27.
  182. Mitkowa-Szubert, K. The Nietulisko Małe Hoards of Roman Denarii. // State Archaeological Museum: Warsaw, 1989.
  183. Mizgirio galerija Juodkrantėje pasigamino neolito gintarinių dirbinių kopijas. 193. Skatikaite R. “Juodkrantės lobis” slepiamas Vokietijos seifuose // Respublika. – 1996, birž. 26, p. 17.
  184. Mudėnas, P. Karoliai vidurio Lietuvoje I-o tūkstantmečio pradžioje, viduryje. – Vilniaus Universitetas, diplominis darbas, 1997.
  185. Murnikaitė L. Gintaro dirbiniai Lazdininkų (Kretingos raj.) kapinyno vyrų kapuose // Archeologinės ir numizmatinės medžiagos komplektavimas ir konservavimas: jaunųjų muziejininkų konferencijos pranešimų tezės. – Vilnius, 1983, p. 34-35.
  186. Nagevičius V. Mūsų pajūrio medžiaginė kultūra VIII-XIII amžiuje: Pryšmančių ir kitų vietų kasinėjimai // Senovė: istorijos skyriaus darbai / [redaktorius Prof. L. Karsavinas]. – Kaunas, 1935. – 124 p.: iliustr., lent., žml.
  187. Navickas K. Gintaro lobis // Literatūra ir menas. – 1963, Nr. 23, p. 8.
  188. Navickaitė O. Veršvų kapinyno laidojimo papročiai. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // MADA. – 1957, Nr. 2 (3), p. 153-175.
  189. Navickaitė O. Plokštinių kapinynų tyrinėjimai Lietuvoje 1948-1958 m. – Iliustr. – Santr. rus. // Iš lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1961, T. 3, p. 66-100, 339-341.
  190. Nezabitauskas A. Gintaras – aisčių auksas // Lietuvos žvejys. – 1968, saus. 5.
  191. Nezabitauskas A. Juodkrantė – Gintare // Lietuvos žvejys. – 1966, birž. 26. rus.
  192. Nezabitauskas A. Mūsų protėviai prieš 2500 metų su viršum pradėjo prekiauti graikų saulės dievaičio dukterų ašaromis / A. N. // Lietuvos aidas. – 1937, kovo 19, (Nr. 124), p. 4.
  193. Nowakowski, W. Baltes et Proto-Slaves dans L’Antiquité. // Dialogues D’Histoire Ancienne. – 1990, 16,1: 359-402.
  194. Nowakowski, W. Tintinnabula auf den Ostseeinseln. // Fornvannen – 1994, 89: 133-143.
  195. Okulicz J. Pradzieje ziem pruskich od późnego paleolitu do VII w. n. e. – Wrocław, 1973. – 588 p.: iliustr., žml. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose
  196. Paschke D. H. Moralische Gedanken bey einem Börnstein-Cabinett. -Königsberg, 1742.
  197. Pelka O. Bernstein. Berlin, 1937.
  198. Peucerus C. Propositiones de origine et causis succini Prussiaci. Wittenberg, 1555.
  199. Pilaitienė A. Juodkrantės gintarai – privačioje galerijoje // Lietuvos rytas. – 1996, birž. 25, p. 35.
  200. Pirmosios žinios apie gintaro žemę // Kaimynas. – Klaipėda, 1933, Nr. 40.
  201. Pirmosios Žinios apie gintaro žemę // Vakarai. – Klaipėda, 1937, saus. 4, p.
  202. Plinius. Naturalis historia. – Basiliae, 1530, L. 37.
  203. Podėnas S. New Macrochile LOEW, 1850 (Diptera, Tanyderidae) from Baltic amber. // Mitt. Geol.-Palaont. Inst. Univ. Hamburg. – 1997, Heft 80. S. 173-177.
  204. Podėnas S. Ormosia Rondani crane flies (Diptera, Limoniidae) from the Baltic amber. // Acta Zoologica Lituanica. – 1999, Vol. 9. No. 1: 183-200.
  205. Podėnas S. Paradelphomyia (Diptera, Limoniidae) from the Baltic amber. // Acta Zoologica Lituanica. Biodiversity. – 1999, Vol. 9. No. 3: 107-110.
  206. Podėnas S. New species of fossil mosquitoes (Diptera, Culicidae) from the Baltic amber. // Acta Zoologica Lituanica. Biodiversity. – 1999, Vol. 9. No. 3: 1 11 – 114.
  207. Podėnas S. New Cheilotrichia crane flies (Diptera, Limoniidae) from Baltic amber. // Mitt. Geol.-Paläont. Inst. Univ. Hamburg. – 1999, Heft 83. S. 239-248.
  208. Podėnas S. A new species of Diogma Edwards, 1938 (Diptera, Cylindrotomidae) from Baltic amber (Eocene). // Transactions American Entomological Society. – 2000, 126(1): 103-107.
  209. Podėnas S. New Thaumastoptera MIK, 1896 (Diptera, Limoniidae) from the Jordan amber (Lower Cretaceous). // Mitt. Geol.-Paläont. Inst. Univ. Hamburg. – 2000, Heft 84. S. 237-240.
  210. Podėnas S., Poinar G. O. New crane flies (Diptera, Limoniidae) from Dominican amber. // Proc. Entomol. Soc. Wash. – 1999, 101 (3): 595-610.
  211. Poinar Jr. G. O. Life in amber. – 1992, Stanford University Press, California. P.68-241.
  212. Pretorijus M. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne. T. 1: Prūsijos įdomybių Santrauka = Syllabus Deliciarum prussicarum; kn. 1: Prūsijos onomasija / [Lietuvos istorijos institutas; sudarė I. Lukšaitė]. – Vilnius, 1999. – 737 p. – Bibliogr.: p. 695-734.
  213. Puzinas J. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys : 1918-1938 metų Lietuvos proistorinių tyrinėjimų apžvalga. // Senovė. – Kaunas, 1938, T. 4, 131 p.: 56 lent., 7 žml. – Tas pat: Puzinas J. Rinktiniai raštai. – Chicago, 1983. T. 1, p. 33-198.
  214. Puzinas J. Gintaras – lietuviškasis auksas // Saulutė. – 1947, Nr. 10-11, p. 172.
  215. Puzinas J. Kas yra tas gintaras, tas lietuviškas auksas? // Vienybė. – Brooklyn, 1950, Nr. 33, p.6.
  216. Puzinas J. Karoliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957, T. 11, p. 48-49.
  217. Puzinas J. Gintaro istorija // Darbas. – Bostonas, 1953, Nr. 4, p. 25.
  218. PuzinasJ. Gintaro istorija // Naujienos. – Chicago, 1954, Nr. 25. – Tas pat: Literatūra. – Chicago, 1954, Nr.224,p. 6.
  219. Puzinas J. Gintaras priešistoriniais laikais // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956, T. 7, p. 262-264.
  220. Puzinas J. Karoliai // Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1957, T. 11, p. 48-49.
  221. Račkus M. Gintaras numizmatikoje // Lietuvių tauta. – Vilnius,1926, kn. 4, p. 27-32.
  222. Rappolt C. H. De origine succini in littore sambiensi. – Regiomonti, 1737.
  223. Remeika J. Gintaro teisė // Vakarai, 1939. 01. 12.
  224. Rimantienė R. Akmens amžius Lietuvoje. Vilnius, 1996.
  225. Rimantienė R. Akmens amžiaus papuošalai // MG. – 1974, Nr. 5, p. 17-19: iliustr.
  226. Rimantienė R. Atradimai Šventosiosios pelkėse // MG. – 1967, Nr. 11, p. 16-20: iliustr.
  227. Rimantienė R. Kuršių nerija archeologo žvilgsniu. – Vilnius, 1999. – 110, [2] p.: iliustr., žml. – Bibliogr.: p. 109-111.
  228. Rimantienė R. Lietuva iki Kristaus: [mokymo priemonė]. – Vilnius, 1995. -199 p.: iliustr. – Bibliogr.: p. 199.
  229. Rimantienė R. Neolito gyvenvietės Nidoje tyrinėjimai. – Bibliogr. išnašose // ATL 1976-1977 metais: medžiaga skirta archeologinių ekspedicijų rezultatams aptarti. Vilnius, 1978 spalis. – Vilnius, 1978, p. 77-83.
  230. Rimantienė R. Šventosios Kretingos raj. 1967-1969 m. tyrinėtos akmens amžiaus stovyklos. – Iliustr. – Santr. rus. // AETL 1968 ir 1969 metais : medžiaga konferencijai skirtai, 1968 ir 1969 metų archeologinių ir etnografinių ekspedicijų rezultatams apsvarstyti. Vilnius, 1970m.geg.men. 14-15 d. – Vilnius, 1970, p. 5-11, 145.
  231. Rimantienė R. Šventosios 23-osios stovyklos tyrinėjimai. — Iliustr. – Santr. rus. // AETL 1970 ir 1971 metais: (medžiaga konferencijai, skirtai 1970 ir 1971 metų archeologinių ir etnografinių ekspedicijų rezultatams apsvarsryti. Vilnius, 1972 geg. mėn. 11-12 d.). – Vilnius, 1972, p. 5-11, 171.
  232. Rimantienė R. Šventoji. Narvos kultūros gyvenvietės. – Vilnius, 1979. – 189 p. : iliustr. – Bibliogr.: p.184-187 p. – Santr. rus., vok.
  233. Rimantienė R. Šventoji. Pamarių kultūros gyvenvietės. – Vilnius, 1980. – 80 p. : iliustr. – Santr. rus., vok. – Bibliogr.: p. 83-85.
  234. Rimantienė R. Šventosios 4-osios gyvenvietės tyrinėjimai. – Santr. angl. – Iliustr. // ATL 1990 ir 1991 metais = Archaeological Investigation in Lithuania in 1990-1991. – Vilnius, 1992, T. 1, p. 31-34, 131.
  235. Rimka A. Lietuvos prekybos santykiai ligi unijos su lenkais // Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto teisių fakultero darbai. – 1925, T. 2, kn. 3
  236. Rohde A. Das Buch von Bernstein. Bernstein ein deutscher.Werkstoff. Königsberg, Berlin. Ost-europa Verlag,1936.
  237. Rodhe A. Das Bernsteinzimmer Friedrichs I im Königsberg Shlos. In Paulheon, 1942
  238. Sakas Vincentas. Lietuvos tautinis paveldas. Kodėl lietuviai nebežino kas yra lietuviška garinė pirtis.Pirčių projektas.1998.03.12
  239. Sakas Vincentas. Studija: „Lietuviškos garinės pirties ypatumai ir jos procedūrų taisyklės“. VšĮ „Ekologinė Tėvynė“ 2006.11.13
  240. Sakas Vincentas. Studija „ Apžvalga apie gintarą“. Melnragė, 2011.
  241. Sendel N. Historia succinorum corpora aliena involventium et naturae opere pictorum et caelatorum… Lipsiae, 1742.
  242. Sembritzki J. Geschichte des Kreises Memel. Memel, 1918, S. 264–265.
  243. Senovės lietuvių papuošalai // sudarė ir paruošė. R. Kulikauskienė ir R Rimantienė; redakcinė komisija: T. Černiauskas… [et. al]. – Vilnius, 1958. – xix, 359 p.: iliustr. – Lygiagr. tekstas liet., rus. – (Lietuvių liaudies menas ; kn. 1 )
  244. Sidrys R., Snitkuvienė A. Tiškevičių gintaro karoliai iš Mikėnų kultūros? // BA. – 1995, Nr. 4 (7), p. 33-37.
  245. Sidrys R. V. Vakarų baltų gintaro įkapės geležies amžiuje. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 96-100 // Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos. – Klaipėda, 1994, p.59-106. – (Acta Historica Universitatis Klaipedensis ; 2.)
  246. Sidrys R. V. Gintaro įkapės senojo ir viduriniojo geležies amžiaus kapuose. – Iliustr. – Santr. angl. – Bibliogr.: p. 43-45 // Vidurio Lietuvos archeologija: konferencijos medžiaga. – Vilnius, 1994, p. 28-46.
  247. Sidrys R. Spalvingoji mūsų gintaro istorija // Draugas. – Chicago, 1978, bal. 8.
  248. Siemering F. Über Bernsteinfunde // Mitteilung der Litauischen literarischen Gesellschaft. – Heidelberg, 1887, T. 2, p. 230-232.
  249. Snitkuvienė A. Raudondvaris. Grafai Tiškevičiai ir jų palikimas. – Vilnius, 219 p . : iliustr. – Santr. angl., vok., pranc. – Bibliogr.: p. 205-208.
  250. Spekke A. The Ancient Amber Routes and the Geographic Discovery of Eastern Baltic. – Stockholm, 1957. – 120 p.: 15 lent. – Bibliogr.: p. 118-120.
  251. Strong, D. Catalogue of the carved amber in the Department of Greek and Roman Antiquities. – British Museum: London, 1966.
  252. Sutherland, C. H. V. Roman Coins. Office du Livre. – Fribourg, 1974.
  253. Sturms E. Der Bernsteinschmuck der ostlichen Amphorenkultur // Documenta archeologica, Bonn, 1956, p. 13-20.
  254. Šimėnas, V., Kulakovas V. Užmirštieji Prūsai. – Mintis: Vilnius, 1999.
  255. Šimėnas V. Prūsų kilmės beieškant. Prūsų gentys I tūkstantmečio pradžioje ir viduryje – aistiškasis periodas. – Iliustr. – Santr. angl. // BA. – 1998, Nr. 1-2 (11-12), p.2-16, 58.
  256. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai Gintaro galerijoje-muziejuje [katalogas].-V.-1998
  257. Šturms E. Die neolitische Plastik im Nordischen Kukurkreis //Jahrbuch des Römisch-Germanischen Zentralmuseums. – Mainz, 1957, T. 2, p. 21-26.
  258. Šturms E. Der ostbaltische Bernsteinhandel in der vorchristlichen Zeit // Commentationes Balticae: Jahrbuch des Baltischen Forschungsinstituts. – Bonn, 1954, T. l, p. 167-205.
  259. Tacitas Publijus Kornelijus. Rinktiniai raštai. / [iš lot. vertė D. Dilytė, J. Mažiulienė]. – Vilnius, 1972. – 291 p.
  260. Tarasenka P. Gimtoji senovė: ieškojimas, pažinimas ir apsaugojimas. – Šiauliai, 1925. – 117 p.: iliustr. Rec.:Kantvydis B. // Lietuva. – 1925, liep. 3, p. 6. Kantvydis B. // Klaipėdos žinios. – 1925, liep. 19, p. 4. Paegle E. /E. P. // Latvijas Saule. – Riga, 1925, Nr. 34, p. 308-309.
  261. Tarasenka P. Priešistorinė Lietuva : vadovas krašto praeities tyrimo darbams. – Kaunas, 1927
  262. Tarasenka P. Lietuvos archeologijos medžiaga = Materialien für Litauische Archeologie. – Kaunas, 1928. – 358 p. – Santr. vok.
  263. Tarvydas B. Senovės gintarinių papuošalų rinkinys // Gimtasai kraštas. – Šiauliai, 1937, Nr. 1, p. 46-56; Atspaudas. – Kaunas, 1937. – 15 p.: iliustr. – Santr. vok.
  264. Tautavičius A. Nauji radiniai Palangoje // MG. – 1962, Nr. 8, p. 25-28.
  265. Tautavičius A. Palangos kapinynas. – Iliustr. – Santr. rus. // Lietuvos archeologijos paminklai: Lietuvos pajūrio kapinynai. – Vilnius, 1968, p. 123-137, 221-222.
  266. Tautavičius A. Prekybiniai kultūriniai ryšiai V-VIII amžiais – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai I-XIIIa. – Vilnius, 1972, p. 126-148, 276-278.
  267. Thomas A. Szarkaberg und die Giseviusschen Volkssagen // Altpreussiche Monatsschrift. – Königsberg, 1882, T. 19, p. 237-242.
  268. Tranyzas A. Palangos gintaro muziejus: trumpas vadovas po ekspoziciją. – Vilnius, 1991. – 45 p.: iliustr. – Santr. angl., vok.
  269. Ulmer G. Trichopteren des baltischen Bernsteins.- Beitrage zur Naturkunde Preussens, 1912, Bd. 10.
  270. Ulrich Fr. Bernstein. Gold der Norden. // Memeler Dampfboot 1970 No. l6, s.216-217
  271. Urtāns, V. 1977. Senākie depozīti Latvijā. – Riga, 1977.
  272. Usačiova O. Gintaras : bibliografinė rodyklė. – Vilnius, 1981. – 202 p. : iliustr.
  273. Vaitkunskienė L. Amber in the art and religion of the ancient Balts // Contacts Across the Baltic Sea During the Late Iron Age (5th-12 th Centuries): Baltic Sea conference, Lund, October 25-27, 1991. – Lund, 1992, p.49-57.
  274. Vaitkunskienė L. Gintaras -laimės akmuo // MG. -1983, Nr. 3, p. 8-9.
  275. Vaitkunskienė L. Gintaras senovės baltų mene. – Bibliogr. išnašose // Ikikrikščioniškos Lietuvos kultūra: istoriniai ir teoriniai aspektai. – Vilnius, 1992, p. 36-49: iliustr. – (Senovės baltų kultūra).
  276. Vaitkunskienė L. Gintaro magiškoji galia: kaip puošėsi mūsų prosenelės / L. Nakaitė // Šeima. – 1992, Nr. 4, p. 16-17.
  277. Vaitkunskienė L. Senovės žemaičių papuošalai: simbolinis aspektas. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. // Lituanistica. – Vilnius, 1996, Nr. 2 (26), p. 3-15.
  278. Vankina L. Torfianikovaja stojanka Sarnate. Riga, 1970.
  279. Varnas A. Gintaro apdirbimas – Iliustr. – Santr. rus., vok. – Bibliogr. išnašose // Lietuvių materialinė kultūra IX-XIII amžiuje. – Vilnius, 1978, T. 1, p. 117-124, 133-134,144-145.
  280. Varnas A. Gintaro dirbiniai Lietuvoje IX-XIII a. // Jaunųjų istorikų darbai. – Vilnius, 1976, [kn.] 1, p. 7-18.
  281. Vater H. Bronzeschmuck von Labatischen bei Prökuls / [su R. Virchow’o prierašu] // Verhandlungen der Berliner Gesellschaft für Antropologie, Etnologie und Urgeschichte. – Berlin, 1887, p.159-162.
  282. Volkaitė-Kulikauskienė R. Karoliai // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1968, T. 2, p. 69. – (Aut. nenurodytas)
  283. Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai (I-XVI a.). – Vilnius, 1977. – 155 [l] p.: iliustr.; 113-128 įklij. – Santr. angl.
  284. Volkaitė-Kulikauskienė R. Senovės lietuvių moterų galvos danga ir jos papuošalai. – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // Iš lietuvių kultūros istorijos. – Vilnius, 1959, T. 2, p. 30-53, 342-344.
  285. Volkaitė-Kulikauskienė R. Vieno kaklo papuošalo klausimu. – Iliustr. – Bibliogr. išnašose // MP. – Vilnius, 1970, p. 109-111.
  286. Wenzel R. 1953. research aided by amber collector. Chicago Nat. Hist. Mus. Bull. 24: 6-7.
  287. Wielowiejski J. Głowny szlak bursztynowy w czasach Cesarstwa Rzymskiego. – Wrocław; Warszawa; Kraków; Gdańsk, 1980. – 225 p.: 2 žml. – Santr. angl. – Bibliogr. išnašose.
  288. Wielowiejski, J. Kontakty Noricum I Pannonii z ludami północnymi. – Warsaw, 1970.
  289. Wielowiejski, P. Development of the basic directions of archaeological study of amber in Poland. // Bursztyn Bałtycki I Inne Źywice Kopalne Piśmiennictwo Polskie Oraz Prace Autorów Polskich W Literaturze Światowej, ed. B. Kosmowskiej-Ceranowicz, p. 19-26. Muzeum Ziemi PAN: Warsaw, 1994.
  290. Willoweit G. Der Bernstein im Memelland // Memeler Dampfboot. 1968, Nr. 23, S. 275.
  291. Zaddach G. Über die Bernstein-und Braunkohlenlager des Samlands. – Schriften der Physikalisch-ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg, 1860, Bd. 1, H. 2, p. 1-45.
  292. Žulkus V. Baltische Funde an den westlichen Ostseeküsten. – Iliustr. -Bibliogr.: p.187-188. – Santr. liet. // Archaeologia Baltica. The Balts and their Neighbours in the Viking Age / [edited by V. Kazakevičius and V. Žulkus]. – Vilnius, 1997, [T.] 2, p. 165-189.
  293. Žulkus V. Birutės kalnas ir gyvenvietė Palangoje. – Iliustr. – Santr. rus. – Bibliogr. išnašose // LIM 1985. – Vilnius, 1986, p. 21-35.
  294. Žulkus V. Naglio kalno archeologiniai kasinėjimai. // Kraštotyra.V. 1982. Kn. 12.
  295. Žulkus V. Klimka L. Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. – Vilnius, 1989
  296. Žulkus V. Palangos praeities paminklų tyrinėjimas // Palangos istorija. Kl.-1999, p. 84-104
  297. Žulkus V. Palangiškiai pagonys // Palangos istorija.-Kl.-1999, p. 79-104
  298. Žulkus V. Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis. – Iliustr., žml. – Bibliogr. išnašose – Santr. vok., angl.// Palangos istorija / [Sudarytojas V. Žulkus]. – Klaipėda, 1999, p. 11-73, 325-326, 335-339.
  299. Zurek J. Osada z mlodszej epoki kamiennej w Rzucewie, pow. Wejherowski, i kultura rzucewska // Fontes Archeologici 4, – 1953, Poznan, p. 1-42.
  300. Бобров А.А. Балтийский самоцвет. Калининград, 1976.
  301. Богдасаров А.А., Урыев И.И. В мире янтаря. Минск, 1990.
  302. Лечебные свойства янтаря, янтарной кислоты и ее производных. Москва, 2010.
  303. Сребродольский Б.М. Янтарь. Москва, 1984.
  304. Тайны янтаря. Калининград, 2008.
  305. Янтарь – богатство нашего края. Калининград, 1965.

Shopping Cart